nužmogėti — vksm. Pasáulyje iškỹla grėsmė̃ vi̇̀siškai nužmogėti … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
atžmogėti — intr. atvirsti žmogumi: Kurie buvo vilkolakiais ar į kitą gyvulių pavidalą užburti, naktį vėl atžmogėja rš. žmogėti; atžmogėti; nužmogėti; pražmogėti; sužmogėti … Dictionary of the Lithuanian Language
nužmogėjimas — sm. (1) nj. → nužmogėti: Neduok Dieve tokio nužmogėjimo, nieko nebėra švento Krč. O nužmogėjimas kabinas į širdį šaknimi daigia rš. žmogėjimas; nužmogėjimas; pasižmogėjimas; sužmogėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
pražmogėti — intr. NdŽ pasidaryti kiek panašiam į kitus žmones: Pražmogėjęs žydas, su žmonimis paaugęs, kalba kaip žemaitis Ggr. žmogėti; atžmogėti; nužmogėti; pražmogėti; sužmogėti … Dictionary of the Lithuanian Language
sužmogėti — intr. DŽ1 pavirsti žmogumi, pasidaryti panašiam į žmogų: Sužmogėję [graikų] dievai rš. žmogėti; atžmogėti; nužmogėti; pražmogėti; sužmogėti … Dictionary of the Lithuanian Language